Dabar, kai mes ne tik matome šviesą tunelio gale, bet mes jau beveik ten ir ruošiamės išeiti į tą šviesą, kaip iš tikrųjų bus sugrįžimas? Ar visa tai bus saulė ir laimė? Dalyvavau Zoom pokalbyje su grupe draugų, kurie per pastaruosius metus kas savaitę registruodavosi vienas su kitu. Šie įvairaus amžiaus, lyties ir gyvenimo situacijos žmonės šiuo laikotarpiu patyrė tam tikrus karantino ar gyvenimo būdo apribojimus. Ir dabar dauguma buvo paskiepyti arba yra skiepijami ir pradeda kurti planus, kaip vėl išeiti į pasaulį.

Taigi mane nustebino šios savaitės pokalbis. Tikėjausi optimistiško pokalbio apie ateitį, bet vietoj to visi, įskaitant mane, pasakojo panašias istorijas apie sunkumus užmigti ir sapnuojančius košmarus apie bejėgiškumą prieš kokią nors grėsmingą jėgą ar neįmanomą aplinkybę. Tai yra reakcijos, kurias žmonės paprastai patiria traumuodami. Tai privertė mane suprasti, ką dauguma iš mūsų patirs, kai pateksime į tunelio galą ir atsitrauksime nuo vieno iš labiausiai varginančių akimirkų savo gyvenime.

Šios pandemijos metu buvo patirta daug įvairių traumų. Buvo „vieno smūgio trauma“ dėl išskirtinio įvykio, pavyzdžiui, mylimo žmogaus mirties. Buvo „pakartotinai patirta smūgio trauma“, pavyzdžiui, nuolatinis kančia ir kančios, su kuriomis susidūrė Covid gydantys ligoninės darbuotojai. Padaugėjo prievartos šeimoje atvejų (įskaitant žodinį, emocinį ir fizinį smurtą prieš sutuoktinius, vaikus ir šeimos narius), dėl to padaugėjo traumų tiek aukoms, tiek liudytojams. Buvo traumos dėl finansinio nesaugumo ir realybės arba grėsmės prarasti darbą, namus ir badauti. Padidėję praktiniai mūsų kasdieninio gyvenimo reikalavimai patiria spaudimą: darbas namuose, vaikų priežiūra ir auklėjimas, gyvenimas izoliuotas. Ir tai turėjo mums emocinį poveikį, kai stengiamės pereiti šį sudėtingą gyvenimą, didžiąja dalimi atitrūkę nuo šeimos ir draugų, kurių meilė ir palaikymas pasitikime.

Kad ir kokią traumą kiekvienas iš mūsų būtų patyręs, supratimas, kas yra trauma, kaip žmonės į ją reaguoja ir kaip po jos atsigauti, padės mums vėl grįžti į savo gyvenimą.

Kas yra trauma?

Trauminė patirtis yra bet koks gyvenimo įvykis, keliantis grėsmę asmens saugumui ir galintis kelti pavojų jo ar kitų gyvybei. Tokiose situacijose traumuotas asmuoreaguoja su didele baime, bejėgiškumu ar siaubu.Didelis jų emocinis, psichologinis ir fizinis kančios lygis laikinai sutrikdo jų gebėjimą normaliai veikti kasdieniame gyvenime.

Nėra bendrų veiksnių, lemiančių, kas yra traumuojantis įvykis. Atvirkščiai, kiekvieno žmogaus patirtisnustato, ar įvykis yra traumuojantis, ar ne. Trauma pagrįsta išgyvenusio asmens reakcija į tai, ką tas asmuo jautėgrėsmė gyvybei, kūno vientisumui ar sveiko proto.

Dažni atsakai į traumą:

• jausmas, tarsi būtumėte „labai budrūs“ ir „stebėtumėte“ dėl visko, kas gali nutikti
• emociškai nutirpęs, tarsi „šoko“ būsenos
• tampa emocingas ir nusiminęs
• jaučiasi labai pavargęs ir pavargęs
• jaučiate didelį stresą ir (arba) nerimą
• labai saugoti kitus, įskaitant šeimą ir draugus
• nenori palikti tam tikros vietos, bijodamas „kas gali nutikti“

Reakcijos į traumą

Dauguma žmonių po traumos patiria tam tikrą streso reakciją. Ši reakcija gali būti subtili, klastinga arba tiesiog destruktyvi. Mažiau akivaizdūs padariniai, vadinami „slenksčio“ traumos simptomais, gali būti susiję su sunkumais reguliuojant emocines būsenas, išlaikyti pastovius ir naudingus socialinius bei šeimos santykius ir kompetentingai dirbti darbe. Intensyvesnis poveikis dažnai apima didžiulių emocijų, visiško bejėgiškumo jausmą irjaučiasi sustingęs ir emociškai atsiribojęs nuo savęs ir kitų.

Fizinės reakcijos į traumą:

• nuovargis ar išsekimas
• sutrikęs miegas
• pykinimas, vėmimas ir galvos svaigimas
• galvos skausmai
• per didelis prakaitavimas
• padidėjęs širdies susitraukimų dažnis.

Dažnos elgesio reakcijos į traumą:

• vengia priminimų apie įvykį
• nesugebėjimas nustoti sutelkti dėmesio į tai, kas įvyko
• pasinerti į su atkūrimu susijusias užduotis
• prarasti ryšį su įprasta kasdienybe
• pasikeitė apetitas, pavyzdžiui, valgė daug daugiau arba daug mažiau
• pereiti prie tokių medžiagų kaip alkoholis, cigaretės ir kava
• miego problemos.

Reagavimas į traumą neturi nieko bendra su asmeniniu silpnumu.Tai priklauso nuo daugelio dalykų: įvykio tipo ir sunkumo, tam tikrų asmenybės bruožų, natūralaus atsparumo lygio, paramos, kurią asmuo gali gauti po incidento, kitų stresinių veiksnių, šiuo metu žmogaus gyvenime, ir nuo to, ar asmuo jau patyrė trauminiai išgyvenimai.

Svarbu suprasti, kad visi traumos simptomai yra prisitaikymas. Tai yra asmeniniai būdai, kuriais žmonės bando kuo geriau susidoroti su didžiuliais jausmais. Pastebėję traumos simptomus savyje ar kitame, paklauskite savęs: kokiu tikslu toks elgesys? Šios adaptacijos padėjo žmogui susidoroti tam tikru momentu savo praeityje ir vis dar tarnauja šiam tikslui dabartyje. Suvokdami, kad prisitaikymas prie traumų yra išgyvenimo mechanizmas, padės jums jas suprasti ir taip pat užjausti „išgyvenusiam“.

Psichinės reakcijos į traumą:

• sumažėjusi koncentracija ir atmintis
• įkyrios mintys apie įvykį
• mintyse kartojasi įvykio dalis
• sumišimas ar dezorientacija.

Emocinės reakcijos į traumą:

• baimė, nerimas ir panika
• šokas – sunku patikėti tuo, kas atsitiko, jaustis atskirtam ir sutrikusiam
• jausdamasis sustingęs
• nenori bendrauti su kitais arba atsiriboja nuo aplinkinių
• besitęsiantis pavojaus signalas – jausmas, kad pavojus vis dar yra arba įvykis tęsiasi
• nusivylimas – pasibaigus krizei išsekimas gali tapti akivaizdus. Emocinės reakcijos į įvykį jaučiamos nusileidimo fazėje, įskaitant depresiją, vengimą, kaltę, pernelyg didelį jautrumą ir atsiribojimą.

Atsigavimas po traumos

Daugelis traumą patyrusių žmonių neturi ilgalaikių, negalią sukeliančių padarinių. Laikui bėgant, anatūralus gijimo ir atsigavimo procesas leidžia jiems įveikti sunkumus ir atgauti gebėjimą veikti kasdien.Yra praktinių ir psichologinių veiksmų, kurių galite imtis, kad padėtumėte atsigavimo laikotarpiu. Kai kurie iš jų yra:

• Pripažinkite, kad patyrėte slegiančius ar bauginančius išgyvenimus ir kad į tai reaguosite.
• Sutikite, kad kurį laiką nesijausite kaip įprastas savimi, bet galiausiai tai praeis.
• Kasdien priminkite sau, kad susitvarkote – stenkitės nepykti ir nenusivilti savimi, jei nesugebate dalykų atlikti taip gerai ar efektyviai, kaip įprastai.
• Nevartokite per daug alkoholio ar narkotikų, kad padėtumėte susidoroti.
• Venkite didelių sprendimų ar didelių gyvenimo pokyčių, kol nepasijusite geriau.
• Palaipsniui susidurkite su tuo, kas atsitiko – nesistenkite to užblokuoti.
• Nebarstykite savo jausmų – pasikalbėkite su žmogumi, kuris gali jus palaikyti ir suprasti.
• Stenkitės laikytis įprastos rutinos ir būkite užsiėmę.
• Neišsistenkite, kad išvengtumėte tam tikrų vietų ar veiklos. Neleiskite, kad trauma apribotų jūsų gyvenimą, bet skirkite laiko grįžti į normalų gyvenimą.
• Kai jaučiatės išsekę, būtinai skirkite laiko poilsiui.
• Skirkite laiko reguliariai mankštai – tai padės išvalyti kūną ir protą nuo įtampos.
• Padėkite savo šeimai ir draugams jums padėti, papasakodami jiems, ko jums reikia, pvz., praleisti laiką ar su kuo pasikalbėti.
• Atsipalaiduokite – naudokite atsipalaidavimo metodus, tokius kaip joga, kvėpavimas ar meditacija, arba darykite tai, kas jums patinka, pavyzdžiui, klausykitės muzikos ar tvarkykitės sode.
• Išreikškite savo jausmus, kai jie kyla – pasikalbėkite su kuo nors apie savo jausmus arba užsirašykite juos.
• Kai trauma sukelia prisiminimus ar jausmus, pabandykite su jais susidurti. Pagalvokite apie juos, tada atidėkite juos į šalį. Jei tai iškelia kitus praeities prisiminimus, pabandykite juos atskirti nuo dabartinės problemos ir spręsti juos atskirai.

Nėra teisingo ar neteisingo būdo susidoroti su trauma. Kaip žmonių traumų patirtis yra individuali, taip ir jų atsigavimo būdas yra individualus. Kai kurie savo patirtį apdoroja išoriškai, pavyzdžiui, kalbėdami ir išreikšdami emocijas. Kiti gali su jais susidoroti viduje, pavyzdžiui, ramindami ir ramindami. Sprendžiant kito žmogaus traumą, svarbu susitaikyti su jo asmeniniais jos valdymo būdais ir gerbti juos.

Taip pat svarbu žinoti, kad įveikos mechanizmai, kurie buvo veiksmingi praeityje, dažnai yra neveiksmingi ir netgi destruktyvūs dabartyje. Pavyzdžiui, senas save raminantis elgesys gali pasireikšti piktnaudžiavimu alkoholiu ar narkotikais. Tais atvejais, kai trauma buvo sunkesnė ir ilgą laiką, simptomai, kuriuos žmogus kenčia, dažnai būna sunkesni ir trunka ilgiau. Tokiu atveju asmeniui būtų naudinga gydytis nuo PTSS.

Prisiminti: Trauminės streso reakcijos yranormalusreakcijos įnenormalusaplinkybės.Emocinės ir psichologinės traumos yra nepaprastai įtemptų įvykių, kurie sugriauna žmogaus saugumo jausmą, todėl jis jaučiasi bejėgis pavojingame pasaulyje, rezultatas.Tiek reakcija į traumą, tiek jos sprendimo būdai yra labai individualūs kiekvienam išgyvenusiam asmeniui.

Taip pat atminkite: Dauguma trauminių reakcijų yra trumpalaikės. Per kelis mėnesius po traumos vyksta natūralus sveikimo procesas ir žmonės vėl „jaučiasi savimi“. Tiesą sakant, daugelio žmonių gyvenimas pagerėja, nes jie randa sveikų būdų atsigauti ir išgydyti po traumų. Jie apima:

• Padidėjęs ryšys su šeima ir bendruomene
• Iš naujo apibrėžtas arba padidintas tikslo ir prasmės jausmas
• Didesnis įsipareigojimas asmeninei misijai
• Pataisyti prioritetai
• Didesnis aukojimas labdarai ir savanorystė