PTSD: kodėl taip nutinka? Kaip išgyvenusieji gali išgydyti

PTSD: kodėl taip nutinka? Kaip išgyvenusieji gali išgydyti

Jūsų Horoskopas Rytojui

Traumuojantis įvykis yra tai, su kuo niekas nėra pasirengęs susidoroti. Galite pajusti, kad jūsų protas ir kūnas yra šoko būsenoje. Galite sapnuoti košmarus, jaustis šoktelėję arba mintyse vėl žaidžiate įvykį. Jūs netgi galite jaustis atitrūkę nuo jus supančio pasaulio. Tai, kas atsitiko, buvo traumuojanti, ir bet kuris žmogus jaustųsi sukrėstas. Tai natūralu ir žmogiška.



Žmonėms, kurie turi pakankamai atsparumo, intensyvi pavojaus būsena laikui bėgant išnyks. Jie gali sutvarkyti savo mintis ir jausmus, apdoroti tai, kas nutiko, ir judėti toliau. Tai gali užtrukti kelias dienas ar savaites, tačiau simptomai palaipsniui mažėja.



Su potrauminio streso sutrikimu (PTSD) jausmai niekur nedingsta. Žmonės, sergantys PTSD, nepatiria, kad kiekvieną dieną pagerėja. Tiesą sakant, gali būti labai sunku susidoroti su sunkios traumos pasekmėmis. Nauji smegenų tyrimai ir sunkus išgyvenusiųjų darbas suteikia svarbių įžvalgų apie gydymą ir viltį.

Kaip jaučiasi PTSD ir kas gali tai patirti?

Mes dažnai galvojame apie PTSD kaip riziką kariams, kariaujantiems žmonėms ar atliekantiems karinę tarnybą. Nors tai yra rizika jiems, PTSD gali išsivystyti dėl bet kokio įvykio, kuris dalyvaujančiam asmeniui kelia didžiulę grėsmę ar baisumą. Tai gali nutikti bet kam, bet kokio amžiaus, namuose ar bet kur.

Smurtas šeimoje, išžaginimas, vaikų išnaudojimas ir nepriežiūra, teroristiniai išpuoliai, stichinės nelaimės, automobilių avarijos – tai tik keletas traumų, galinčių sukelti PTSD. Tai taip pat gali kilti dėl įvykių, kurie atrodo ne tokie dramatiški, pavyzdžiui, nuolatinės patyčios, nelaimingas atsitikimas žaidimų aikštelėje ar medicininė procedūra vaikystėje. Svarbu pripažinti mitą, kad tik akivaizdžiai gyvybei pavojingi įvykiai kelia PTSD riziką. Atvirkščiai, PTSD yra traumuoto asmens reakcijos ir (arba) suvokimo rezultatas.



Skirtumas tarp PTSD ir kitų trauminių potyrių yra tas, kad nepageidaujami simptomai išlieka; jie nuolat grįžta ir įsiveržia į dabartinį asmens sąmoningumą.

Kokie yra PTSD įspėjamieji ženklai ir simptomai?

PTSD yra specifinis su stresu susijęs sutrikimas, kurį diagnozuoja psichikos sveikatos priežiūros specialistai, naudodami standartinį vadovą, žinomą kaip DSM. Jokie žodžiai negali apibūdinti sunkios traumos poveikio išgyvenusiems. Tačiau diagnozė gali padėti žmonėms, sergantiems PTSD, ieškoti tinkamo gydymo.



DSM išvardija keturias simptomų grupes:

  • Flashbacks
  • Vengimas
  • Neigiamos mintys ir jausmai
  • Padidėjęs susijaudinimas

Flashbacks

„Flashbacks“ yra vėl suaktyvinti prisiminimai, pojūčiai ir emocijos, dėl kurių gyvybei pavojinga arba įsivaizduojama grėsminga ar bauginanti patirtis kartojasi. „Trauma ir toliau įsiskverbia į vaizdinę, girdimąją ir (arba) kitą somatinę realybę į savo aukų gyvenimus“, – savo bestseleriame knygoje aiškina psichologė Babette Rothschild. Kūnas prisimena . „Vėl ir vėl jie išgyvena gyvybei pavojingą patirtį, kurią patyrė, reaguodami į protą ir kūną taip, tarsi tokie įvykiai tebevyktų“. Gali atrodyti, kad prisiminimai kyla iš niekur arba juos gali sukelti kažkas atsitiktinio kasdieniame gyvenime.

Prisiminimai gali atsirasti sąmoningai prisiminus trauminį įvykį arba be jo. Jie gali būti susiję su prisiminimais, kuriuos žmogus gali prisiminti savo nuožiūra, dar vadinamus aiškiais prisiminimais. Jie taip pat gali būti susiję su nesąmoningai susiformavusiais, pavyzdžiui, ankstyvoje vaikystėje. Terapeutai tai vadina numanomais prisiminimais, kurie sudaro psichikos modelius, kaip veikia pasaulis, net jei žmogus neprisimena savo kilmės.

Laimei, dirbant terapijoje tobulas prisiminimas nėra būtinas. Kai nepaprasti jausmai atsiranda situacijose, kai jie tiesiog netinka, terapeutai vis tiek gali padėti išgyvenusiems žmonėms juos išspręsti ir valdyti.

Vengimas

Vengimas yra PTSD išgyvenusių žmonių įveikos strategija. Išsiskyrimas nuo situacijų, kurios sukelia didžiulį stresą, yra viena strategija. Kitas būdas išvengti patirties suaktyvinimo yra „atsiribojimas“ arba dvasinis kūno atostogos. Tai gali atsitikti taip, kad kai kurie išgyvenę PTSD net negali apibūdinti vykstančių pojūčių. Ši įveikos strategija neleidžia daugeliui žmonių, sergančių PTSD, gyventi dabartyje ir judėti link to, ko jie nori gyvenime. Tai atima iš jų teisę jaustis saugiai ir siekti to, kas jiems yra sveika ir prasminga.

Padidėjęs susijaudinimas

Kai kurie išgyvenę PTSD patiria pernelyg didelį susijaudinimą – jausmą, kad jie visada yra budrūs ir yra įtempti. Jie gali jausti nerimą – būti nuolat užsiėmę arba gali atrodyti, kad negali pasakyti „ne“. Yra intensyvi energija – koja dreba, kai žmogus bando atsipalaiduoti – arba jis gali per daug reaguoti į garsą, pavyzdžiui, baliono sprogimą. Jie gali bijoti suklysti, nes bijo, kad nutiks kažkas baisaus, net jei dalis jų žino, kad tai nėra racionalu.

Atrodo, kad organizmo savisaugos sistemos negalima išjungti. „Kovok, bėk arba sustingk“ išgyvenimo reakcijos metu „jutimai tampa itin jautrūs, kad geriau užuostų, girdėtų, matytų ir raguotų pavojų... ruošiantis tolesniam vertinimui ir atsakui“, – aiškina sensomotorinis psichoterapeutas ir autorius. Patas Ogdenas . „Idealioje susijaudinimo raiškoje lygis grįžta į optimalios zonos parametrus. Tačiau šis grįžimas į pradinę padėtį įvyksta ne visada, o tai labai prisideda prie padidėjusio susijaudinimo problemų, būdingų traumuojančiam asmeniui.

Naujausi neurologijos tyrimai atskleidžia naujus ryšius tarp smegenų, kūno ir sunkios traumos apdorojimo. Šios išvados leido terapeutams sukurti veiksmingesnius metodus, kurie padėtų PTSD išgyvenusiems žmonėms geriau valdyti ir išspręsti per didelį susijaudinimą.

Neigiamos mintys ir jausmai

Vienas iš sunkiausių PTSD simptomų yra neigiamai pakitusi nuotaika. Kai kurie PTSS sergantys žmonės gali prarasti susidomėjimą dalykais, kuriais nori mėgautis, nesugebėti susikaupti arba jaustis, kad klaidžioja per gyvenimą kaip vaiduoklis. Šios pakitusios būsenos skiriasi nuo tamsios nuotaikos, į kurią žmonėms kartais būna įprasta. Gydant PTSD, galima išmokti naujų būdų, kaip susidoroti ir stebėti emocijų bangas jose nepasiklystant.

Kad ir kokie niūrūs dalykai atrodytų, žinokite, kad šie simptomai yra sutrikimo dalis. Smegenų tyrimai atskleidžia smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius po traumos. Ši informacija padeda paaiškinti, kodėl emocijos ir kiti simptomai atsiranda taip, kaip pasireiškia. Tai taip pat veda prie gydymo, kuris gali padėti PTSD išgyvenusiems žmonėms valdyti simptomus ir netgi sustiprinti smegenų struktūras.

PTSD ir smegenys

Neurovaizdo tyrimai atskleidė svarbius struktūrinius ir funkcinius skirtumus tarp žmonių, sergančių PTSS, ir asmenų, neturinčių PTSS, smegenų. Tyrimai ištyrė trijų konkrečių smegenų dalių pokyčius ir jų vaidmenį reaguojant į stresą: hipokampą, ventromedialinę prefrontalinę žievę (ventromedialinę PFC) ir migdolinį kūną.

Hipokampas PTSD išgyvenusiems žmonėms

Hipokampas gali labiausiai pasikeisti po stipraus trauminio streso. Jis reguliuoja atmintį ir gebėjimą atskirti praeitį nuo dabarties. Jis saugo ir vėl suaktyvina prisiminimus, reaguodamas į tam tikrus dirgiklius. PTSD išgyvenusių žmonių hipokampas yra žymiai mažesnis ir neatskiria praeities ir dabarties bei neskaito užuominų iš aplinkos, kaip būtų kitaip. Šis pokytis gali paaiškinti prisiminimų ar staigių panikos priepuolių patirtį. Laimei, galima išmokti naujų būdų, kaip susidoroti.

Migdolinis kūnas ir ventromedialinis PFC PTSD išgyvenusiems žmonėms

Migdolinis kūnas sąveikauja su ventromedialiniu PFC – smegenų dalimi, dalyvaujančia reaguojant į emocijas ir savimonę. Pastaroji sritis tampa mažesnė ir mažiau gali reguliuoti migdolinio kūno „kovok arba bėk“ signalus. Tai gali paaiškinti panikos ar teroro jausmus, susijusius su PTSD, reaguojant į iš pažiūros nekenksmingus kasdienius įvykius.

Šios išvados padeda mums visiems suprasti, kodėl PTSS išgyvenę žmonės taip skirtingai reaguoja į stresą ir dirgiklius nei žmonės, kurie nepatiria PTSD. Išvados rodo naujus medicininius gydymo būdus ir elgesio terapiją, padedančią atkurti kitas smegenų stiprybes ir geresnius įveikos įgūdžius.

Kaip atrodo gydymas ir atsigavimas?

PTSD terapija ir atsigavimas yra smegenų nuraminimas. Tai kruopšti kelionė, pritaikyta kiekvieno žmogaus poreikiams, todėl čia galima išdėstyti tik bendras idėjas.

Kaip traumos patyrimas keičia smegenis, terapinė patirtis gali paskatinti naujų jungčių smegenyse augimą, padėti išspręsti traumas ir atkurti smegenų gebėjimus veikti. Šios terapinės ir gydomosios patirties galima išmokti lavinant sąmoningumą arba „mindsight“ – terminą, kurį sukūrė daktaras Danielis Siegelis.

Mindfulness arba Mindsight

„Smegenys fiziškai keičiasi reaguodamos į patirtį, o naujų protinių įgūdžių galima įgyti sąmoningomis pastangomis“, – knygoje sako psichologas dr. Danielis Siegelis. Mindsight: naujasis asmens transformacijos mokslas . „Mindsight“ yra tam tikras sutelktas dėmesys, leidžiantis mums pamatyti vidinį savo proto veikimą. Tai padeda mums suvokti savo psichikos procesus, o ne jų nušluoti, leidžia mums atsikratyti įsišaknijusio elgesio autopiloto.

Siegelis išsiaiškino, kad PTSS išgyvenusiems žmonėms, kai ką nors suprasdami apie tai, kaip veikia smegenys, simptomai dažnai tampa nepastebimi, o išgyvenusieji gali jaustis mažiau sunerimę ar „pamišę“ dėl to, kas vyksta. Tai taip pat sukuria pagrindą ugdyti naujus nusiraminimo ir savireguliacijos įgūdžius, kurie leidžia išgyvenusiems žmonėms gyventi visavertiškiau.

Bessel Van der Kolk, psichiatras ir tyrėjas, kurio specializacija yra PTSS gydymas, gydymo tikslas yra padėti žmonėms, sergantiems PTSS. išspręsti atjungimą sukeltas traumos. „Jei galime padėti savo pacientams toleruoti savo kūno pojūčius, jie galės patys apdoroti traumą“, – sako jis. Jis remia daugelio terapijų, padedančių išgyvenusiems žmonėms labiau atminti savo fiziologines būsenas, naudojimą, įskaitant

  • Traumos informuota joga arba atkuriamoji joga
  • EMDR, akių judesių desensibilizavimas ir perdirbimas
  • Sensomotorinė terapija (sukurta Pat Ogden, naudojant neurologijos ir kitus gydymo būdus, siekiant įtraukti kūno suvokimą kaip psichoterapijos šaltinį)

Terapeuto darbas yra padėti klientui išlaikyti terapijos sąjungos jausmą dabartyje, saugiai išspręsti trauminę patirtį ir pradėti ją palikti praeityje. Galima leisti laiką su draugais, šeima ir artimaisiais bei išlikti dabartyje. Išgyvenę PTSD gali įgyti naujų privalumų ir išmokti visavertiškiau ir taikiau gyventi dabartyje.

Daugiau išteklių, padedančių nuraminti protą ir kūną, rasite toliau pateiktose nuorodose:

Knygos

Kūnas išlaiko rezultatą: smegenys, protas ir kūnas gydant traumą
pateikė Bessel van der Kolk

Trauminis stresas: didžiulės patirties poveikis protui, kūnui ir visuomenei
Bessel A. van der Kolk ir Alexander C. McFarlane

Sensomotorinė psichoterapija: intervencijos į traumą ir prisirišimą (Norton serija apie tarpasmeninę neurobiologiją) Pat Ogden ir Janina Fisher

Trauma ir kūnas: sensomotorinis požiūris į psichoterapiją (Norton serija apie tarpasmeninę neurobiologiją ) Pat Ogden ir Kekuni Minton

Kūnas prisimena: traumų ir traumų gydymo psichofiziologija („Norton Professional Book“) pateikė Babette Rothschild

8 raktai į saugų atsigavimą iš traumos: prisiimkite strategijos, kad pagerintumėte gydymą (8 raktai į psichinę sveikatą) pateikė Babette Rothschild

Mindsight: naujasis asmens transformacijos mokslas pateikė Daniel J. Siegel

Organizacijos ir požiūriai į terapiją

EMDRIA – EMDR tarptautinė asociacija

Savęs priežiūros ištekliai

Išmaniųjų telefonų programos

Kiti savęs priežiūros ištekliai

Kalorijos Skaičiuoklė